Archyvas

Rugsėjis 2017
P A T K P Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  

Shinai

Bambukinis kardas (竹刀, jap. shinai)

Tokugavų dinastijos valdymo pabaiga (XIX a. I pusė). Japonijoje klesti šimtai kardo valdymo mokyklų, kuriose be kita ko praktikuojamas ir kendo prototipas – „užsiėmimai su šinajais“ – shinai-geiko.

Šis istorinis faktas leidžia suprasti, koks svarbus veiksnys kendo formavimuisi buvo bambukinis kardas.

…o kodėl dar ir ietys? Skaitykime toliau…

Tuo metu šinajaus išvaizda nebuvo reglamentuota. Kiekviena mokykla naudojo savus šinajų tipus, kurie skyrėsi svoriu ir ilgiu. Klasikinis to meto ginklas buvo fukuro-shinai (袋竹刀): tai vientisas odos dėklas, prikimštas plonų ilgų bambuko atraižų. Pavyzdžiui, Muto ryu stiliaus naudojami shinajai buvo trumpi, bet pakankamai sunkūs. O britų muziejaus fonduose galime pamatyti ir labai ilgą šinajų, kurio ilgis siekia vos ne du metrus. Ginklo parametrai formavo ir jo naudojimo taktiką: trumpas šinajus ugdė puolamąją dvasią, ilgas tiko atakuoti iš tolimos distancijos. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, ilgais šinajais ginkluoti kovotojai galėjo pritaikyti ir technikas iš ieties valdymo technikos (sojutsu). Gali būti, jog visiems kendokoms iki skausmo pažįstamas fumikomi – būtent iš ten.

Standartinis šinajus ir jo sudedamosio dalys

Pripažinus kendo moderniu kovos menu (gendai budo) ir įteisinus jo dėstymą mokymo įstaigose ir jėgos struktūrose, atsirado poreikis unifikuoti šinajų. Jis pradėtas daryti iš keturių bambuko lystelių, taigi sumažėjo jo svoris. Tiesa, tarpukariu kai kurie kariškiai, siekdami  stiprinti savo kovos dvasią, trumpindavo savo šinajus tiek, kad jis atitiktų statutinio kariuomenės kardo (gunto) ilgį.
Įsteigus Visos Japonijos kendo federaciją (Zen Nippon Kendo Renmei) kendokos pradėjo naudotis standartiniais mums įprastais šinajais.

Draugai

Žymos

Lankytojai

Free counters!

Kova negatyvizmui!