Archyvas

Lapkritis 2017
P A T K P Š S
« Vas    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930  

Bokken

Bokken arba bokuto (木剣, pažodžiui – medinis kardas) yra tradicinis japonų kovos menų užsiėmimuose vartojamas ginklas, savo amžiumi gerokai senesnis už sportizuotame kendo naudojamą shinai – savotišką kardo imitaciją iš kelių bambuko atraižų, sutvirtintų oda. Klasikinė bokken forma jau buvo susiformavusi maždaug XV a. Tokia medinė kardo kopija tapo ne tik tradicinio japoniško fechtavimo – kenjutsu – įrankiu, bet ir ir pilnametystės nepasiekusių paauglių iš samurajų šeimų ar samurajų tarnų ginklu. Tikrų kardų jiems nepatikėdavo ne tik dėl jų vertingumo, bet ir dėl to, kad minėti asmenys nepadarytų sau ir vienas kitam didesnės žalos (tuo metu peštynės tarp samurajų tarnų buvo gana dažnas reiškinys).

Tačiau bokken negalima laikyti vien „žemojo luomo“ vertu ginklu. Kai kurie patyrę samurajai, norėdami parodyti savo ryžtą ir meistriškumą, į mūšio lauką eidavo ginkluoti vien bokken. Taip pat elgdavosi ir tie meistrai, kurių techninis progresas atvesdavo juos prie etinių ir moralinių vertybių perkainavimo. Nebenorėdami daugiau lieti kraujo, tegu ir ne dėl savo kaltės, dvikovose jie naudojo medinį kardą. Legendose apie vieną iš žymiausių kardo meistrų, Miyamoto Musashi, vadinamą „kardo šventuoju“, minima, kad artėdamas link savo meistriškumo viršūnės, jis atsisakė tikro kardo ir net mirtinose dvikovose naudojosi vienu arba dviem bokken.

Matmenys ir forma, ypač senesniojo laikotarpio bokken, pastebimai skyrėsi priklausomai nuo mokyklos ar net individualių savininko bruožų. Tai liudija apie senųjų mokyklų uždaras tradicijas bei jų dėka susiformavusias taktines gudrybes, kurias buvo priverstas taikyti mažesnio ūgio ir trumpesnio ginklo savininkas. Dažnas matas, kuriuo buvo nustatomas bokken ilgis, buvo dvylika kumščio ilgių, kurių trys tekdavo rankenai. (Dabartinio „unifikuoto“ bokken ilgis paprastai yra apie 101 cm, nors kai kurių ekspertų nuomone, aukštaūgiui vakariečiui labiau tiktų net iki 120 cm siekiantis ginklas.)

Įsigiję bokken, įsiminkite svarbesnes elgesio su šiuo puikiu ginklu taisykles, kurios yra vienodos praktiškai visoms mokykloms ir stiliams (o jei kurioje nors iš „gerą įvaizdį turinčių dojo“ pamatysite priešingą elgesį, suabejokite, ar tikrai čia viskas taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.)

Elgesys su ginklais ypač aiškiai atskleidžia ir žmogaus, ir dojo kultūros lygį. Taigi:

  • Verta įsidėmėti: bokken – tai ne medžio gabalas, o ginklas bei asmenybės ugdymo įrankis. Bet koks nerimtas požiūris į bokken ne tik neskatina tobulėjimo, bet galų gale ir atveda prie įvairių nemalonumų ir traumų (tikras kardas pjauna, o smūgis bokken gali sutrupinti kaulą į smulkias skeveldras). Už visas pasekmes atsako, žinoma, ne bokken, o jo savininkas.
  • Visos manipuliacijos su bokken turi atitikti kardo etiketo reikalavimus ir išreikšti pagarbą jam, aplinkiniams ir sau. Neišmokus elgtis su bokken pagal tradicinius kanonus, nėra reikalo galvoti apie „tikrą“ kardą. Toks nevykęs noras bėgioti, kai nemoki kaip reikiant eiti, prie gero neprives.
  • Turėkite savo bokken ir nesinaudokite (net ir nelieskite) svetimų, negavę savininko leidimo;
  • Neremkite bokken į sienas smaigaliu žemyn, nesiremkite juo patys. Padėto ant žemės bokken jokiu būdu nedera paspirti koja ar peržengti per jį (teko matyti atvejį, kai labai santūrus japonas tiesiog pažaliavo, kai naujokėlis neatsargiai užkliudė jo bokken. O va prieš porą šimtų metų… Baisu būtų ir pagalvoti…).
  • dojo ribų bokken laikomas ir transportuojamas tik medžiaginiame dėkle. Temperatūros svyravimai ir drėgmė jam kenkia; be to, viešoje vietoje nešti ginklą atvirai – ypač blogas tonas.
  • Kartas nuo karto bokken apžiūrimas, smulkūs įbrėžimai ir atsišerpetojimai pašlifuojami, o paviršius padengiamas natūralia impregnuojančia medžiaga (gerai tinka vaškas) ir nupoliruojamas minkštu skudurėliu. Tačiau svarbiausia žinoti – didžiausią naudą atneša tas bokken, kuris nusipoliruoja treniruočių metu!

Draugai

Žymos

Lankytojai

Free counters!

Kova negatyvizmui!