Tiems kas nežino, kas yra Jaurokanas, vaizdžiai aiškinu:

Ir plius dar  keletas pastatų bei kokie penki ha žemės ploto,  aprėminto tvenkiniu bei apželdinto medžiais.

PAKANKAMAS KIEKIS medžių.

Po žiemos, be abejo, ten susikaupia daug, labai daug lapų. Pirmyn, kolegos… ir nepamirškite grėblių!

Iniciatyvą palaikė keletas klubiečių. Atvyko taip pat po keletą kitų kovos menų atstovų iš “Kovos klubo” internetinės bendruomenės.

Pats darbas – nesudėtingas, it kokius suburi darytum. Ichi-ni, ichi-ni…

Na, aišku, kokie japonai visą tą darytų autentiškiau,  dvasingiau t’sakant… Ech, na ką čia ir kalbėt

Kaip ir teko tikėtis, lapų buvo tiek daug, kad grėbk negrėbęs… Gaspadorius minėjo, kad anksčiau dviese tris dienas ir tris naktis užtrukdavo, kol apsiliuobdavo

O šį kartą – du žmonės nespėjo lapų į laužą nešiot.

Vienžo, dirbo visi iš širdies, saulutėje pakaito, tyru Molėtų oru atsigaivino. Kai kam grėblių kotai beveik ir pūsles pritrynė. Bet nuveikta buvo nemažai, rezultatas tapo matomas plika akimi.

Šeimininkas buvo tiek patenkintas, kad šokinėjo iš laimės palei milžinišką lapų laužą Tą užfiksavo budri boksinyko Saxum akis:

Per šešias valandas darbinykai praalko, tad jų laukė pabaigtuvės,…

…, kurios pasirodė esančios labai skanios, nepriklausomai nuo kultivuojamo kovos meno rūšies.

O tada bendras, pavadinkim,  performansas:

…O TAMSTA KĄ PADAREI, KAD PAGRAŽINTUM TĖVIŠKĘ BRANGIĄ

IR JAUSTUMEIS ČION KAIP GARBINGAS ŽMOGUS,

O NE NACHLIEBNYKAS KOKS?…

Kovo 23 d. (penktadienį) prasideda trijų dienų trukmės Lietuvos kendo asociacijos renginys

春風 2012 HARUKAZE („Pavasario vėjas 2012”)

Klubo narių dėmesiui: vietoj penktadieninės treniruotės mažojoje salėje laukia pirmoji renginio dalis – bendras godo-geiko VKC (detales žr. renginio programoje).

Gero ir turiningo savaitgalio

Atėjus pavasariui, skelbiamas jau tadiciniu tapęs būsimųjų kendokų priėmimas į “Trijėgos” klubą.

Durys atviros. Lietuvos kendo istoriją gali praturtinti gali kiekvienas.

Jaunimas – būsimųjų varžybų nugalėtojai.

Brandesnio amžiaus žmonės – dėl galimybės palaikyti formą, valią ir proto aštrumą.

Klubas nėra pelno siekianti organizacija. Visi instruktoriai treniruojasi ir treniruoja visuomeniniais pagrindais.

Pirmasis užsiėmimas nemokamas. Besimokantiems užsiėmimai pigesni.

Pradėję studijuoti kendo vienoje grupėje, nesijausite sukaustyti, iškart rasite bendrą kalbą su bendraminčiais, tobulėjimas ir atestacijos vyks vienu metu.

Susirinkus didesnei jaunesnio mokyklinio amžiaus grupei, bus svarstoma galimybė daryti atskiras jiems skirtas treniruotes.

Informacija:

tel. 861732795

e-mail: trijega@hotmail.com

• Sveikinimai visiems Užgavėnių ir artėjančio pavasario proga!

• Klubiečiai – nepersivalgykite blynais, nes ryt numatoma daug jigeiko!

• Visiems kitiems: kendo “pavasarinis šaukimas” prasideda ir tęsiasi visą kovo mėnesį. Detalės – vėliau.

Kendo dvikovos anatomijoje yra vienas  įdomus ir prieštaringas dalykas.

Daug kas susižavi techninėmis gudrybėmis, arba, liaudiškai tariant, “fintais”.

Ir tampa pavyzdžiu mėgdžiojimui, nors garbūs sensėjai į tai smerkiančiai linguos galvomis ar net grūmos pirštais.

Bet fintai kaip koks virusas – kiek benaikink, vis neišnyksta…

Pažiūrėkime, ką sako šia tema savo “kendo vadove” M. Imafuji (5 dan kendo) ir kuo gali būti naudinga jo nuomonė.

Aukštesnio lygio, ypatingai 7-9 dano kendokos, išvis turėtų susilaikyti nuo tokio žodžio vartojimo. Nes galiausiai tai veda  judesio kultūros falsifikavimo link.

“Fintus” palyginti lengva atlikti ir jie efektyvūs tam, kad uždirbtumėte tašką, bet tai nėra galutinis kendo tikslas. Jūs galite pataikyti į numatytą taikinį, bet negalite iš tikrųjų nugalėti savo oponento. Arba negalite tobulinti savo psichologinės jėgos, jei itin dažnai pasikliaujate techniniais “fintais”.

Bet aš žinau, ką jūs jaučiate, ne pats toks buvau. Mokykitės tai daryti, stebėdami kitus. Tai geriausias būdas.

Pasakęs tai, aš visgi pridėsiu, ką gi iš tikrųjų turėtumėte lavinti tuo metu.

Turite mokytis efektyviai atlikti spaudimą (seme). Mes sakome daryti seme aukštyn arba žemyn. Tai reiškia, kad darydami spaudimą verčiame priešininką pagalvoti, kad kirsime arba į aukščiau esančią jo kūno dalį (men arba tsuki), arba į žemesnę (kote ar do).

Kai įprasite, galėsite padaryti gerą viršutinį seme, ir priešininkas mažiau dėmesio skirs kote ar do.

Tada jūs žinote, ką reiktų daryti…

Būtent taip jūs kontroliuojate situaciją, t.y. atidarote taikinius kirčiui.

Taigi, lavinkitės. Kai tą įsisąvinsite, poreikis “fintams” atkris savaime.

]]> http://trijega.awardspace.biz/2012/02/fintai-arba-technines-gudrybes/feed/ 0 http://trijega.awardspace.biz/2012/02/lietuvos-valstybe/ http://trijega.awardspace.biz/2012/02/lietuvos-valstybe/#comments Thu, 16 Feb 2012 10:57:15 +0000 oyo http://trijega.awardspace.biz/?p=1602

Valstybės dienos proga galima parašyti ir prilinkėti daug prašmatnių banalybių. Demokratinė laisva šalis užtikrina tokią laisvę.

Gyvename laikais, kuriuos kažkas pavadino demoralizacijos, dezorganizacijos, DEMOTYVACIJOS laikmečiu.

Viename interneto demotyvatoriuje pavaizduotas raudonas heraldinis skydas. Tuščias. Vyčio ten nėra. Anot kūrinio autoriaus: “Vytis. Jis taip pat išvyko į Airiją laimės ieškoti”.

Bet apie tą patį galima pasisakyti ir visiškai KITAIP.

A+A G. Beresnevičius, “Imperijos darymas”:

“Mums reikia šuoliuojančio Vyčio. Kas gi kita jei ne balnas yra automobilio sėdynė, po mumis, švilpiančiais iš Eindhoveno į Marijampolę; žirgų varymas, ilga kelionė per dykras. Karo žygis – parsigabenti žirgų. Parjojus parnešti namopi šilko skarą. Ir vėl atgal, atgal į žygį.

Nesisėdi mus, raitelių tautai, tranzito tauta tapusiems. Automobilių ginimas iš vieno Europos pakraščio į kitą, tai žirgų tabūnų perginimas; tai įterpta genuose. Nėra kitos tokios mažytės tautos, kurios valstybinių numerių taip gausu būtų Europos autobanuose, ant sunkiasvorių sunkvežimių; mes labai pajėgūs judėjimui, mums nesisėdi. Mes Vyčio ir Rūpintojėlio ženklas. Jėga ir kontempliacija, štai jėga. Tai samurajų jėga. Tai tokia jėga, kurios raumenys drasko drabužius ir šarvus, ir istorijos uždėtus antvilkčius.

Mums per mažai Lietuvos. Mes ramiai jaučiamės tik tada, kai plečiame įtakas. Vytis ramus tik balne, raitelio vieta ant žirgo.”

Todėl:

“Labai didelė mūsų politikų klaida, kad jie visą laiką vien tik teritoriškai suvokia valstybės turinį. Mano galva, svarbiausia yra ne teritorija, o žmonės, kur jie begyventų: ar Sidnėjuje, ar Londone, ar Vilniuje. Jie turėtų būti viena tauta, viena valstybė. Viena valstybė!” (A.Kaušpėdas)

Su VALSTYBĖS diena!

Tokiu būdu galima be galo ir krašto kelti savyje emocinę temperatūrą, manipuliuojant “garbės” ir “ištikimybės” sąvokomis (kurios, beje, nebuvo vien samurajų išradimas – išdavysčių pasitaiko visur ir visada).

O kokia “buvimo samurajumi” kaina?

Pasiklausykime savo reikalo eksperto, Japonijos karvedžio ir lauko karo vado, daug laiko praleidusio karo su Korėja kampanijoje. Tai Kato Kiyomasa (1562-1611). Amžininkai šį žmogų apibūdina jį kaip “gąsdinantį”, nors ir pakankamai mandagų žmogų. Štai ištraukos iš jo pamokymų:

“- Pašvęsk karybai visą save. Kelkis ketvirtą ryto ir praktikuokis su kardu, tik po to pavalgyk. Vėliau treniruokis šaudyti ir jodinėti. Tik taip galima tapti tikru kariu.

- Apranga tinka bet kokia. Tas, kas švaisto daug lėšų drabužiams, vertas nuobaudos. Turėk šarvus, atitinkančius tavo rangą, o kitus pinigus naudok kariniams tikslams.

- Namuose priimk po vieną svečią. Vienas šeimininkas – vienas svečias. Ant stalo turi būti paprasti valgiai. Kada praktikuojiesi kovos menuose, gali susitikti su daugiau žmonių.

- Spektakliai turi būti uždrausti. Karys, besidomintis teatru, turi būti pasmerktas persipjauti pilvą (seppuku). Skaityti eilėraščius taip pat draudžiama. Įmantrybėms pasiduodantis karys tampa panašus į bailią moterį. Gimęs samurajaus šeimoje turi galvoti tik kaip paimti ilgą ir trumpą kardą ir numirti. Jei žmogus neskiria tam pakankamai laiko, jis kažin ar sugebės numirti garbingai.

- Šių nuostatų privalu laikytis dieną ir naktį. Kam pasirodys per sunku tuo sekti, tą reikia nušalinti nuo einamų pareigų ir pravesti tyrimą. Tada būtina išleisti viešą įsakymą, kad jei žmogus nesugeba savęs tobulinti karyboje, jis turi būti išvytas lauk. Tame nėra jokių abejonių.

Visiems kariams – Kato Kazuenokami Kiyomasa”

Skaitom, susimąstom, darom išvadas. Arba… ir toliau sėkmingo svaigimo apie samurajiškas vertybes 

Tačiau, nori ar nenori, reikia atiduoti duoklę ir naujiesiems metams. Daugelis žmonių sieja senųjų metų pabaigą su įvykių apibendrinimais, o naujųjų pradžią – su ateities planais.

Naujųjų 2012 metų proga klubo vardu noriu pasveikinti:

– visus buvusius, esamus ir būsimus klubo narius,

- kolegas ir bendraminčius.

- tuos, iš kurių mokomės, ir tuos, kurie mokosi iš mūsų.

Tegu kardas būna lengvas kaip žodis, o kiekvienas žodis – tiesus kaip kardo kirtis!

Ir, kaip buvo sakoma įteikiant karininko kardus tarpukariu,  “…be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk”.

Nes kardo menas yra atsakomybė sau ir kitam, o ne niekam neįpareigojantis šou.

Tuo remdamiesi ir konstruokime savo planus šiemet.

———————————————-

/Iliustracija: Juodasis vandens drakonas. Japoniškas tušo tapybos ritinėlis, Kano mokykla./

Naivu būtų duoti rekomendacijas, kiek “kalėdinių suburi” reikėtų padaryti, kompensuojant neįvykusius užsiėmimus

Geriausia išeitis: jei švęsti, tai švęsti… o savo mes vis vien atidirbsime.

Taigi – gerų, ramių Kalėdų, ..o kita treniruotė vyks artimiausią trečiadienį, įprastu laiku įprastoje vietoje.

Ar pati praktika bus tokia įprasta – pamatysime.

Tikimės gerai padirbėti tarpušvenčiu ir laukiame susirenkant.

Tačiau visada reikia treniruotis su nuostata “ženk priekin ir kirsk”. Jei tą kartosi reguliariai, reikiamu momentu protas pats duos signalą veikti, ir mes turime būti užtikrinti, kad kūnas tam paklus.

Štai kodėl mes pastoviai kartojame pagrindus.”

Tessui Yaginuma sensei