Valstybės dienos proga galima parašyti ir prilinkėti daug prašmatnių banalybių. Demokratinė laisva šalis užtikrina tokią laisvę.

Gyvename laikais, kuriuos kažkas pavadino demoralizacijos, dezorganizacijos, DEMOTYVACIJOS laikmečiu.

Viename interneto demotyvatoriuje pavaizduotas raudonas heraldinis skydas. Tuščias. Vyčio ten nėra. Anot kūrinio autoriaus: “Vytis. Jis taip pat išvyko į Airiją laimės ieškoti”.

Bet apie tą patį galima pasisakyti ir visiškai KITAIP.

A+A G. Beresnevičius, “Imperijos darymas”:

“Mums reikia šuoliuojančio Vyčio. Kas gi kita jei ne balnas yra automobilio sėdynė, po mumis, švilpiančiais iš Eindhoveno į Marijampolę; žirgų varymas, ilga kelionė per dykras. Karo žygis – parsigabenti žirgų. Parjojus parnešti namopi šilko skarą. Ir vėl atgal, atgal į žygį.

Nesisėdi mus, raitelių tautai, tranzito tauta tapusiems. Automobilių ginimas iš vieno Europos pakraščio į kitą, tai žirgų tabūnų perginimas; tai įterpta genuose. Nėra kitos tokios mažytės tautos, kurios valstybinių numerių taip gausu būtų Europos autobanuose, ant sunkiasvorių sunkvežimių; mes labai pajėgūs judėjimui, mums nesisėdi. Mes Vyčio ir Rūpintojėlio ženklas. Jėga ir kontempliacija, štai jėga. Tai samurajų jėga. Tai tokia jėga, kurios raumenys drasko drabužius ir šarvus, ir istorijos uždėtus antvilkčius.

Mums per mažai Lietuvos. Mes ramiai jaučiamės tik tada, kai plečiame įtakas. Vytis ramus tik balne, raitelio vieta ant žirgo.”

Todėl:

“Labai didelė mūsų politikų klaida, kad jie visą laiką vien tik teritoriškai suvokia valstybės turinį. Mano galva, svarbiausia yra ne teritorija, o žmonės, kur jie begyventų: ar Sidnėjuje, ar Londone, ar Vilniuje. Jie turėtų būti viena tauta, viena valstybė. Viena valstybė!” (A.Kaušpėdas)

Su VALSTYBĖS diena!