Kendo dvikovos anatomijoje yra vienas  įdomus ir prieštaringas dalykas.

Daug kas susižavi techninėmis gudrybėmis, arba, liaudiškai tariant, “fintais”.

Ir tampa pavyzdžiu mėgdžiojimui, nors garbūs sensėjai į tai smerkiančiai linguos galvomis ar net grūmos pirštais.

Bet fintai kaip koks virusas – kiek benaikink, vis neišnyksta…

Pažiūrėkime, ką sako šia tema savo “kendo vadove” M. Imafuji (5 dan kendo) ir kuo gali būti naudinga jo nuomonė.

Aukštesnio lygio, ypatingai 7-9 dano kendokos, išvis turėtų susilaikyti nuo tokio žodžio vartojimo. Nes galiausiai tai veda  judesio kultūros falsifikavimo link.

“Fintus” palyginti lengva atlikti ir jie efektyvūs tam, kad uždirbtumėte tašką, bet tai nėra galutinis kendo tikslas. Jūs galite pataikyti į numatytą taikinį, bet negalite iš tikrųjų nugalėti savo oponento. Arba negalite tobulinti savo psichologinės jėgos, jei itin dažnai pasikliaujate techniniais “fintais”.

Bet aš žinau, ką jūs jaučiate, ne pats toks buvau. Mokykitės tai daryti, stebėdami kitus. Tai geriausias būdas.

Pasakęs tai, aš visgi pridėsiu, ką gi iš tikrųjų turėtumėte lavinti tuo metu.

Turite mokytis efektyviai atlikti spaudimą (seme). Mes sakome daryti seme aukštyn arba žemyn. Tai reiškia, kad darydami spaudimą verčiame priešininką pagalvoti, kad kirsime arba į aukščiau esančią jo kūno dalį (men arba tsuki), arba į žemesnę (kote ar do).

Kai įprasite, galėsite padaryti gerą viršutinį seme, ir priešininkas mažiau dėmesio skirs kote ar do.

Tada jūs žinote, ką reiktų daryti…

Būtent taip jūs kontroliuojate situaciją, t.y. atidarote taikinius kirčiui.

Taigi, lavinkitės. Kai tą įsisąvinsite, poreikis “fintams” atkris savaime.