oyo
rašė prieš 5 metus

Vis dar nori “būti samurajumi”?

Komentarai (10)

  • Pijus B. prieš 5 metus rašė:

    Skamba kraupiai. Panašiai “svaigo” ir Yukio MISHIMA, o Hagakurėje tokių “patarimų” apstu. Beje visiems “tikriesiems samurajams” rekomenduoju:)

  • Pijus B. prieš 5 metus rašė:

    Yamamoto Tsunetomo
    “Hagakurė. Slaptoji samurajų knyga.” Leidykla “obuolys”
    Kad ir kaip šią knygą bešlovintų, įvairaus plauko ekspertai, tam tikri jos pasažai gali būti lyginami nebent su absurdo žanro meistro Daniil’o Charms’o “Nutikimais” (iš rusų k. vertė Sigitas Parulskis, leidykla “tyto alba”).

  • arnoldas prieš 5 metus rašė:

    Na, bet samurajams nesvetimas ir estetikos jausmas :) .

    • oyo prieš 5 metus rašė:

      Tai, kas vadinama “samurajais”, buvo karinis luomas, susidedantis iš bene keliolikos hierarchiškai struktūrizuotų sluoksnių. Nuo sandalų nešiotojo iki kariuomenės vado. Labai tikėtina, kad jų estetiniai poreikiai, kaip ir pasaulėžiūra, buvo laaaaabai nevienodi. O kur dar temperamentas ir intelekto lygis?
      Taigi, kalbėti apibendrintai negalima.
      Šiuo atveju išreikšta konkretaus žmogaus – Kiyomasos – požiūris. Manau, jis neatmeta estetikos. Tačiau kaip reikliam sau ir kitiems žmogui, jis teigia, kad estetika neturi būti savitikslė, o turi tarnauti labai konkretiems tikslams.

  • arnoldas prieš 5 metus rašė:

    Taip, tas tiesa. Šis karo vadas buvo iki kaulo smegenų Karys. Galiausiai ir epocha, kurioje gyveno, buvo ne iš ramiųjų.

    Nežinau daug pavyzdžių, bet keletą noriu paminėti:
    - Sen Rikyo (XVIa.), samurajus, kuris buvo pradininkas dekoratyvinių landšaftinių sodų (su vandens telkiniais);
    - Hosokawa Tadaoki (1563-1645) – samurajus, karo vadas, garsėjęs ne tik kovos menų išmanymu, bet ir labai plačia erudicija (Jo žmona buvo katalikė!);
    - Miyamoto Musashi, kuris, kaip žinote be savo kovos meno išmanymo domėjosi ir praktikavosi medžio drožyboje, tapyboje…;
    Kiek esu skaitęs ‘analitinių’ knygų, dažnai užkliudavo kai kurios užuominos, apie dažno samurajaus gebėjimą eiliuoti.
    Be abejo samurajų buvo visokių su pačiais įvairiausiais gabumais, talentais ir pan.

    Kažkaip esu linkęs manyti, kad kuo daugiau žmogus yra pasiekęs savo profesijoje, tuo labiau jis nėra ja apribotas (bet tai tik mano nuomonė).

  • oyo prieš 5 metus rašė:

    Puikus pasažas (nors tiesą sakant, nesuprantu paskutinio sakinio esmės. Kokie kriterijai rodo “pasiekimus profesijoje”? Karjera, pinigai, pasitenkinimas? Ir kaip profesija riboja žmogų? Ar ši frazė negali būti įrankis savimi pasididžiuoti?
    ———–
    Beje, Sen-no Rikiyu nebuvo samurajus. Jis kilo iš (dėmesio!)žuvies pirklio šeimos, o pagal susiklosčiusias aplinkybes tapo “menininku iš pašaukimo”.
    Tiesiog žmogus nutraukė dinastiją, matyt, nenorėdamas teptis rankovių žuvia beigi aštuonkojų skrodenomis.
    Tikiuosi tai neatmuš apetito dvasingai pagerti arbatos. Man bent jau neatmuša :)

  • arnoldas prieš 5 metus rašė:

    Toyotomi Hideyoshi (1536-1598) taip pat nebuvo samurajumi; jis buvo kilęs iš žemiausių (jei taip galima išsirekšti) karių-valstiečių sluoksnių. Bet tai jam nesutrukdė tapti Samurajumi, antruoju Japonijos suvienytoju ir valdovu.
    Taip ir Sen Rikyo – galbūt jis ir buvo kilęs iš prekeivių, bet į istoriją įėjo kaip Samurajus. Būtent taip gidai įvardija šio sodo (dabar muziejaus) kūrėją.
    ————————————
    o “pasažo” paskutinys sakinys buvo skirtas Kato Kiyomasa. todėl tamsta ir nesupratote ką norėjau juo pasakyti.

  • oyo prieš 5 metus rašė:

    Neteisingi duomenys.
    Hideyoshi gimė ashigaru šeimoje. Ashigaru – dabartinio pėstininko atitikmuo, žemas rangas tuometinėje kariuomenės hierarchijoje. Tuo paaiškinamas ir jūsų vartojamas terminas “karys-valstietis”, kuris tiesą sakant nėra iki galo suprastas.
    Kas yra greitakojis ashigaru?
    Reikalas tas, kad daug įplaukų neturinčių karių šeimos buvo priverstos dirbti žemę. Tačiau savo statusu ashigaru turėjo privilegijas, herbą, teisę turėti ginklus, t.y. išliko kariais. Atitikmuo mūsų istorijoje – vadinamieji “plikbajoriai”. “Valstiečiai” – visai kita socialinė kategorija… Todėl Hideyoshis itin nuliūstų už tokį jo degradavimą :)

    —————-
    O va Kato Kiyomasa iš tikrųjų “ne samurajus” pagal kilmę. Jis pradėjo nuo kalvio ir iškilo iki kariuomenės vado. Tai labai retas atvejis tradicinėje luominėje sistemoje, kai prigimtis nugali kilmės suvaržymus.

    —————-
    Ir galiausiai mūsų mielas Sen. Kaip sutarėme, kilme jis ne samurajus. Lieka veikla, už kurią galima tikėtis “pašokti socialiniais laiptais”…
    Tačiau neradau nė vieno akademinio šaltinio, kad šiam arbatos meistrui būtų priskiriami kario nuopelnai. De facto Sen-no Rikyu geriausiu atveju tada laikytinas dvasininku (kadangi buvo pašvęstas į vienuolius). Jo “artimumas imperatoriui” bei maišymasis politiniuose-kariniuose sluoksniuose susijęs su tuo, kad arbatos ceremonija buvo naudojama kaip diplomatijos įrankis. Ir kai tos diplomatijos jau pakako, Sen buvo pašalintas. Vienintelė ir menka paguoda, kad jam, kaip ne karių luomo atstovui, leido bent prieš mirtį pasijusti samurajumi – pasidaryti seppuku.

    O gidai… Gidai patikliems ir įspūdžių ištroškusiems turistams, kaip žinia, gali visokių legendų pripasakoti. Kaip sako liaudis, “daug kalbėdamas sumeluosi ir nenorėdamas” :D

  • arnoldas prieš 5 metus rašė:

    Neteisingi duomenys?:
    Taip, Toyotomi Hideyoshi kilęs iš ashigarų, bet kaip minėjau iš karių/valstiečių sociumo. Esmė yra tame, kad ashigaru, kaip luomas nuo paprastų valstiečių iki etatinių pėstininkų-karių su laiku evoliucionavo ir berods Toyotomi Hideyoshi laikais bei Jo pastangomis įgavo oficialų profesionalių karių statusą-luomą. O iki to laiko tai buvo valstiečiai (turintys žemės ar bežemiai)- šauktiniai.
    Ankstyvaisiais laikais ashigaru buvo daugiau valstietis, kuris karo metu virsdavo šauktiniu. Metams bėgant ashigaru vis labiau transformavosi į atskirą karių sluoksnį, dalies kurių pagrindinis pajamų šaltinis virto karyba. Taip sakant, kaip teisingai pastebėjote, formavosi “plikbajorių” sluoksnis.
    Nežinau ar Toyotomi Hideyoshi tėvas buvo ashigaru profesionalas ar tik laisvai samdomas kariauti mokantis valstietis/ashigaru…. šioks toks skirtumas yra. Nes kaip minėjau pats Toyotomi Hideyoshi įtvirtino atskirais savo įsakais šiuos karius kaip naują oficialų sluoksnį, kai valstiečiai jau neturėjo daugiau teisės turėti savo ginklų ir tokią teisę įgavo tik karių (samurajai, ashigaru ir pan.)ir aristokratų sluoksniai.
    ———————————————————
    Dėl Sen Rikyu nesiginčysiu, nes turiu tik tiek žinių, kiek pasakiau.
    Kyote yra tokia Oubai-In Zen šventykla, kuri savo išvaizda niekuo labai įpatingu neišsiskiria, tačiau jos pačios istorija turi savo šiokį tokį išskirtinumą. Kaip gidai teigė, ši šventykla (savo laiku gyvenamas kompleksas?) buvo pastatyta garsaus samurajaus (Nobunaga Oda) kur ir buvo sukurtas pirmasis tokio pobūdžio Sen Rikyu japoniškas dekoratyvinis sodas su arbatos ceremonijos nameliu. Dabar, prabėgus tiek daug laiko nuo tos vietos aplankymo, bijau pameluoti, kas toje šventyklos kieme savo istorine reikšme buvo svarbiau: ar sodas, ar arbatos ceremonija, ar tas ir anas kartu sudėjus.
    ———————————————————-

  • oyo prieš 5 metus rašė:

    Džiaugiuosi, kad priėjome šiokio tokio konsensuso, nors ir nukrypdami nuo pagrindinio herojaus ir jo nuostatų :)

Rašyti komentarą

Draugai

Žymos

Lankytojai

Free counters!

Kova negatyvizmui!